- pabenga
- pabengà sf. (3b) žr. pabaiga 1: Amžiaus pabenga ateina Kž. Oi vargau metus, vai vargau antrus, nėr pabengos vargelio LTR(Nmk). Apreikšdamas pagalbą ir pabengą apsiautimo S.Stan. Viso svieto pabengà buvo aprašyta Sg. Aš esmu su jumis per visas dienas iki pabengos svieto brš. ( Užjuodavo visur, pabengà svieto! (stebintis) Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.